Apkasai ar areštas? Kodėl Lietuvos saugumas prasideda nuo teisingumo skolininkams?
Lietuva šiandien gyvena dvejopose laukimo nuotaikose. Viena vertus, mes ruošiamės atremti išorės grėsmes, kita vertus – tūkstančiai mūsų piliečių kasdien kovoja vidinį karą, kurį prieš juos kariauja ne kas kitas, o pati valstybė per savo teisinę sistemą.
„Ar mes norime eiti į apkasus su broliu, kurį valstybė namuose leidžia draskyti septyniems antstoliams?“ Šis klausimas nėra retorinis. Tai nacionalinio saugumo pamatas. Kai tėvynę ginti pašauktas vyras už nugaros palieka ne paramą, o septynis skirtingus antstolius, kurie kerta į tą pačią seną žaizdą, jo dvasia yra palaužta dar nepasiekus fronto linijos.
![]() |
| antstoliai-skolos-karys-žmogus |
Karys be sąskaitos duonai – valstybės gėda
Saugumas nėra tik naujausi tankai ar priešlėktuvinė gynyba. Tikrasis šalies skydas yra žmogus, kuris žino, už ką kovoja. „Ar mums reikia kario, kuris gina šalį, bet neturi sąskaitos duonai nusipirkti?“ Kai vienas antstolis areštuoja algą, o kiti šeši stovi eilėje prie administravimo mokesčių, kurie viršija pradinę skolą, pilietis tampa sistemos auka. Tai nėra teisingumas – tai valstybinis sadizmas.
Tokia situacija kuria demoralizuotą ir abejingą visuomenės dalį. „Nurašyti“ žmonės, palikti „gyvųjų užribio muziejuje“, praranda motyvaciją dirbti legaliai, mokėti mokesčius ir, galiausiai, ginti valstybę, kuri juos traktuoja kaip „šiukšles“.
Metas pasirašyti „Valstybės skydo“ planą
Šiandien ant stalo guli sprendimas, kurio atidėlioti nebegalima. „Metas pasirašyti senų skolų nurašymo planą – ne dėl nuolaidų, o dėl LIETUVOS SAUGUMO.“ Mums reikia skubios reformos, kuri veiktų kaip socialinė amnestija:
Vienas asmuo – viena skolos byla: antstoliai privalo pasitraukti iš arenos; septynios kontoros turi virsti vienu langeliu.
Istorinių „šiukšlių“ nurašymas: Administravimo mokesčiai, per dešimtmečius išsipūtę labiau nei pati skola, turi būti panaikinti.
Skaistyklos mechanizmas: Sugrąžinkime žmones į legalią darbo rinką, suteikdami jiems antrą šansą, o ne mirties kilpą.
Veikime, kol tyla netapo peiliu
Jei mes ir toliau leisime septyniems antstoliams vienu metu siurbti kraują iš tų, kurie jau seniai nebeturi ko prarasti, mes patys maitinsime priešo informacinį karą. Pilietis, kuriam valstybė suteikė teisinę „skaistyklą“, yra lojalus karys. Pilietis, kurį valstybė paliko sudraskyti, yra demoralizuota auka.
Mes reikalaujame – nutraukite šią kruviną koridą! Sujunkite senas skolas! Leiskite žmonėms vėl tapti Žmonėmis. Tik vieninga ir teisinga Lietuva yra neįveikiama Lietuva.
Pasidalink šiuo straipsniu, jei sutinki, kad kario moralė svarbiau už antstolio pelną!

Komentarai
Rašyti komentarą